Žmogus auga, bręsta, sensta kaip ir visa kita gyvojoje gamtoje. Augimui ir brendimui reikalinga mityba. Daugelis pasakytų, kad kai žmogus subręsta mityba reikalinga jo agnai (ang. energy) ir gyvybei palaikyti. Tačiau valgydamas subrendęs žmogus sensta ir miršta, daugelis valgo iš baimės numirti ir tada baimė senatvės pavidalu suvalgo patį žmogų. Aš atpažinau, kad subrendus žmogui jo valgymas tai įprotis, programa, kuri tarsi bėgimas laike, vietoje to, kad jis valgytų kada norisi mėgaujantis maistu.
Žinovai teigia, kad tokio badavimo, iki vienos savaitės, metu žmogaus organizmas vietoje virškinimo užsiima šlakų šalinimu ir uždegimų slopinimu. Be to, tai geras būdas panaikinti perteklinius riebalus nuo kūno.
Apskritai, kai kurių judaizmo krypčių ir kitų pasaulėžiūrų požiūriu mes valgome ne dėl savęs, bet dėl Viešpačio Dievo… Kadangi Dievas mus sukūrė tokius, kad mes valgytume. Pats žmogus, jei galėtų pasirinkti, galimai atsisakytų valgyti taip sutaupydamas daug laiko ir lėšų.
Be to, lietuvių pasaulėžiūroje yra alko sąvoką, tarsi leidžianti suprasti, kad Dievas gali būti alkanas ir mes aukomis malšiname jo alkį. Pagal vedinį paprotį atliekamose jagijos (ang. yajna or yagna), aukojimas, skirtas patenkinti Viešpatį Dievą. Vedose užsiminta, kad aukuras tai tarsi Dievo burna, todėl jagijos metu į ugnį metami įvairūs vaisiai, grūdai ir kita norint numalšinti Dievo alkį siekiant jo malonės, palaiminimo ar apsaugos. Jagijos laikomos apvalančiomis apeigomis. Gal dėl to lietuvių pasaulėžiūroje yra dievybė Gabija, ugnies apeigų pagalba suteikianti žmogui gabumų – ugnis židinyje buvo migdoma (gaubiama pelenais), žadinama (įpučiama), jai aukodavo duoną (maitindavo).
Todėl manoma, kad vertėtų pakeisti požiūrį, kad mes valgome, dėl savęs, supratimu, kad mes valgome dėl Dievo, kadangi Viešpatis sukūręs mus reiškia savo alkį ir per mūsų kūnus. Todėl taip svarbu valgyti kokybišką maistą, kadangi aukos turėtų būti vertingos. Sakoma, kad maisto virškinimas tai tarsi ugnis. Todėl, pavyzdžiui, negalia gerti vandens tik pavalgius. Taigi valgymas tarsi atitinka jagijos apeiga, kuomet aukojami vaisiai ir grūdai metant juo į aukuro ugnį…
Todėl nėra jokio pagrindo bijoti mirti iš alkio, kadangi ne męs tampame alkani, bet Dievas gali tapti alkanu. Mokslas teigia, kad žmogaus agna (ang. energy), atsiranda ne vien dėl suvalgyto maisto, kadangi agna kuriama ir žmogui kvėpuojant bei įsisavinant praną, gyvatą, kuri palaiko žmogaus gyvybinę jėgą. Todėl prieš valgant maistą svarbu ne kiek dėkoti Viešpačiui dėl jo sukurto maisto, kiek įsisąmoninti maistą kaip auką Dievui, taip suvokiant save Viešpaties dalimi per kurią vyksta kūryba, kaita ir vystymasis.
Tad svarbu dažniau papasninkauti, šiek tiek pabadauti ir valgyti besimėgaujant kokybišku ir vertingu maistu tai suvokiant kaip auką Dievui.
